apžinoti

apžinoti
apžinóti 1. tr. Š, LVI137, NdŽ, , Vvr iš daug kur sužinoti, apsiteirauti: Važiuodamas daug apžinái Rt. Apžinók, kur obūlius superka Krš. Ką besupasakosiu, kad tamsta pats daug apžinái Šts. Žmonės čia viską vieni apie kitus apžino Db. Kaip apžìno, bet tik žino Ds. Visko apžinót negalì Rmš. Da saulelė nešildo, ė anas lekia jau miestelin, jo visi žydeliai apžinóta, kur silkės pigesnės Ml. | refl.: Apsižinojo visi Šts. Apsižinójo, kur darbą gaus Rmš. Apsižinó[jo], iš visur važiuoja LTR(Dkšt). Jau jiej apsižinój[o], kur mes gyvenam Lp. 2. tr. surasti, užtikti: Apžinójom pas gerą žmogų karvę, ir reikia pirkt Arm. | prk.: Pelnas iš visų gerų darbų sueina bendran visõs bažnyčios skarban, kurį V. Dievas, kaipo dangiškasis Tėvas, apžìno ir dalija savo vaikams A.Baran. 3. tr. pažinti, ištirti: Ana sakė, tura pareiti žmonys, apžinóti Kv. Apžinóti čia visi pašaliai, nebėr ko čia bemedžioti Šts. | refl.: Kruopą apsižinójot jau Zt. Anys apsižinój[o] sa manim ZtŽ. Ciecoriui vienam nieku būdu galima vislab apmatyti ir su visum apsižinoti Kel1881,128. 4. tr. 304 suprasti, suvokti: Neapžinomi tavo keliai, Viešpatie! Db. Neapžìno, kiek pinigų turi Dglš. Ji neapžìno savo turto Bgt. 5. tr. 147 aprūpinti, pasirūpinti, aptvarkyti: Apžinóti visus tur gaspadorius J. Kam kas negerai, tai vis aš turiu apžinót Plv. Visi bus atlygyti ir visi bus apžinoti Db. Man visur reikia valkioties, visus aprūpinti, apžinoti, o tu nei apie namus negali apsiruošti TS1904,4. Iš to paršelio reikia ir padotkai apžinót, ir skyles užkamšyt Vlk. 6. tr., intr. Alk, Pkp, Up, Kltn užvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudoti: Ans vienas nora viską apžinóti Pln. Viską ana apžinójo: vyšneles, morkelius – nėko jug nepirko Krš. Kas gi ir apžìno visas uogas, jei ne jos Grž. Kas buvo amžinatilsį Untulėnės – medžiai, viskas – Jonušėnė apžinójo Sd. Muno pyragus kažkas jau apžinójo Kl. Pusę karvės atidavė, antrą pusę apžinójo Lkv. Žinote vaitai viską apžinódavo J.Jabl(Pšl). Šiaip ar taip, svetimi žmonės visą naudą apžinos Žem. Jis apžinós vienas visais jo turtais, t. y. nedavęs nėkam iš giminės žinios, vienas užvaldys naudą, paveldės J. Marijona viską pati apžino S.Čiurl. Jau i kirvį kažin kas apžinójo Slnt. Buvau pasidėjus antienos šlaunelę, i nebė[ra] – matyt, katinas apžinójo Sml. 7. tr. prižagti: Kas tą katiną įleidot į kamarikę – visus muno puodus apžinójęs Kl. 8. tr. Šll, Vkš turėti lytinių santykių: Jau apžinójo Mykolas Petronę Sml. Jo visos mergos apžinóta Ml. | Tai gal žiemvakarių vėjas jų motiną apžinojo? (juok.) . \ žinoti; apžinoti; atžinoti; dažinoti; išdasižinoti; įžinoti; išžinoti; nužinoti; pažinoti; atpažinoti; išpažinoti; peržinoti; paperžinoti; pražinoti; prižinoti; razžinoti; sužinoti; užžinoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • apmanyti — tr. 1. sugalvoti: Neapmanau ką bedaryti: pėsčiai eitant, ir pusnaktė ateis Šts. | refl. N, Lp: Liokajus apsimanė pono piningus apžinoti Ggr. 2. apgalvoti, apsvarstyti: Gerai apmanęs, nuėjo … ir apsakė jam savo rūpestį TDrVI142. | refl.: Apsimanyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžinojimas — sm. (1) → apžinoti 3: Visi ant svieto matomi daiktai dėl geresnio jų apžinojimo skaidosi į tris dalis TS1901,2 3b. žinojimas; apžinojimas; atsižinojimas; dasižinojimas; išsižinojimas; pažinojimas; peržinojimas; pražinoji …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpažinoti — tr. atpažinti: Aš jos visai neatpažinojau: ji teip buvo nusirgusi ir nubadėjusi Plšk. Įeitų dabar čia, atpažinočiau, ligi mirties neužmiršiu Erž. žinoti; apžinoti; atžinoti; dažinoti; išdasižinoti; įžinoti; išžinoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžinoti — 1. refl. BŽ117,119 pasiteirauti, pasiklausti: Norėjau atsižinoti, ar reik, ar nereik ateiti J. 2. refl. vėl, iš naujo paklausti: Tai atsižinok po kokios savaitės Sn. 3. refl. atprasti: Jis atsižinojo savo mylimą brolį lankyti J. 4. tr. sužinoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažinoti — ×dažinoti (hibr.) tr. 1. sužinoti: Reikia dažinot, kas daros Šlčn. Ar dažinojai, kur anas dabar gyvena? Lel. Dažinoj[o] aplinkiniai ir eina Šč. Norėj[o] dažinot, kas terp mūsų Sn. Dažinojo žmonys, kad rugių parduos – pulkais, pulkais! Mžš. Kai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdasižinoti — ×išdasižinoti (hibr.) N išsiteirauti, išklausti. žinoti; apžinoti; atžinoti; dažinoti; išdasižinoti; įžinoti; išžinoti; nužinoti; pažinoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpažinoti — žr. išpažinti 8: Eš meldžiaus Ponop mano Dievop, išpažinojau ir bylojau BBDan9,4. žinoti; apžinoti; atžinoti; dažinoti; išdasižinoti; įžinoti; išžinoti; nužino …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžinoti — tr. daug sužinoti: Kap išžinõs anas, tai taũ gyvą apkas po sierąj[a] žeminyka Arm. Kad jis tai ir viską išžìno Gs. | prk.: Šitiek knygų išžinok (išmok), tai reik pasukt galvą Gs. | refl.: Jūs išsižinokit, tai pasakysit Pv. Giminiuočius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužinoti — tr. 1. NdŽ nuspėti, numanyti: Tas išminčius vadinos kaip, nu koks užspėjėjis, kaip koks žynys, kur nuspėjo, nūžinojo viską NmŽ. Nėkas aiškiai nenužino tos bažnyčios prasidėjimo Dr. 2. pavogti: Ans nužinojo muno auksinelius Vkš. žinoti; apžinoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paperžinoti — (dial.) tr. pažinti: Aš daugelį paperžinojau LKKIX203(Dv). žinoti; apžinoti; atžinoti; dažinoti; išdasižinoti; įžinoti; išžinoti; nužinoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”